prasukti

prasùkti, pràsuka, -o (pràsukė) NdŽ 1. intr. J, Trs einant, važiuojant pro ką pasisukti į šalį, išsilenkti: Prasuk pro šalį; kiteip neišvažiuosi Ėr. Jei traktorius galėjo antvažiuoti, gal prasùkti nebuvo vietos Eig. Paėmė tas vaikas iš to tėvo vadeles ir prasùko pro tą [ant kelio gulintį] vilką LB171. Sudavė kumelei, kad prasùkt Ad. Ne koja pro koją greit pràsuka KlvrŽ. Debesỹs pràsukė, nebelis Ėr.

neprasukamai dv. I. neprasuktinai adv. I. | refl. Kli, Ėr: Vos prasisukáu pro purvyną neįvirtęs Šts. Galėjo prasisùkt, ale užkliuvo Jrb. Ta audra čia pro šalį prasisùkos Akm. ║ refl. prasilenkti: Ė kurgi prasisuksì – tokia ledinyčia Sdk. ║ refl. padaryti vingį, lankstą (apie upę, kelią): Veiža (upelis) pro girės kampą prasìsuka Pgg. ║ refl. prk. išvengti: Judas prasisuko nuog to apgavimo I. Aš teip ir prasìsukiau nuo [caro] armijos Strn.

2. refl. šokant ratu pralėkti pro šalį: Ir nešoko Elzė, šypsojosi prasisukančioms poroms, o kartais į Stanislovą akimis dėbt J.Balt. 3. tr. pakreipti į šoną, kad praeitų pro šalį: Bėgšlį arklį lengviau y[ra] prasùkti kelė[je] kaip kokį slinkį Žeml. 4. tr. kurį laiką pralaikyti judantį ratu: Kaip išgys karves vaikai, tai pràsuka ant vieno daikto Nč. 5. refl. nusigręžti: Ana prasìsukė, anas iš kišeniaus padėjo an torielkos (ps.) Ml. 6. refl. pakrypti į šoną: Akies vydis prasisùko, išsprūdo iš vietos Ggr. Prasisùko akis, ir šavau pro šalį Dr. 7. tr. pragręžti: Prasùk skylę grąžtu Zt. ^ Koks ten rūsys – kaip su kulne pràsuktas (mažas) Lkv. 8. tr. truputį atsukti: Kraną prasùko, įleido alaus Krš. Tus saladynus supilk tujau į kubilą; kaip sūpili, prasukái tą varpstę LKT67(Trš). Neprasùk, išbėgs visi dikalonai Krš. 9. tr. kiek pasukus įjungti: Prasukáu tik [radiją] – ka užkrokė! Krš. | refl. tr.: Prasìsuku radiją, kaip nubosta vienai Rdn. ║ sukant įjungti: Prasùk dabar Vilnių Slm. 10. tr. Ėr, Žl, Ml kiek prapjauti (dalgiu): Prasùk dobilų kiaulėm Srv. Prasùk pievakraščio vakarui Dglš. ║ įstengti papjauti (dalgiu): Debesiu pakilo vešli žolė, pritvinko dalgiu neprasukamos lankos ir sodrios ganyklos J.Balt. 11. tr. Švnč prapjauti (sukama mašina): Eisium prasùkt kapotės Brb. Prasùkit jūs tos siečkos nor karvei Lp. 12. tr. Vn, Rdn, Kvr, Ktk pramalti: Kruopų su girnoms liuob prasùkti Šv. Truputį prasuksit košei grikių Lp. Skubinai turi prasùkti miltų Krš. Po saujikę pràsukam veršiukui, i gerai Vdk. | refl. tr.: Tums girnums žmonys prasisùkdavo miltų Grd. Būt gerai miežių košei prasisùkt Ds. Savim prasisùksys liuob [miltų], i būs gerai DūnŽ. 13. tr. pamaišyti: Nepilk su taukais – prasùk, kad būt visiem pavienodai Č. ║ įstengti pamaišyti: Ir indėjo vieną ausį į barščius; barščiai buvo neprasukami (labai riebūs) LMD(Pn). Kopūstai neprasukami Pš. 14. tr. Žeml maišant, plakant kiek pagaminti: Prasùkov kastinio Brs. Pusryčiui ar košės žirnienės prasùk, ar ką Srv. Šnapšės prasuksu ir apsimokėsu skolas Šts. | refl. tr.: Prasisùkti sviesto šventėms Šts. Prasisùkos kastinio iš smetono Šts. | Jie ten prasisuka [krūminės], i gerai Erž. 15. tr. vejant kiek pagaminti: Virvių, pančių prasùkti NdŽ. 16. tr. per smarkiai sukant, žiedžiant sugadinti: Artelė[je] su elektra suka, bijo prasùkti – nėra puodai lengvi kaip seniau Krš.

◊ nósį prasùkti

1. praeiti pro šalį: Ar tu pro mūsų gyvolius nosies neprasuki? Užkliuvo tau... Žem. Tas muno senis pro užkandinę nósę negalia prasùkti Krš.

2. pasišalinti, išeiti: Kad neišsitenki, tokia ponia, gali nosį prasukti Žem.

\ sukti; antsukti; apsukti; atsukti; įsukti; išsukti; nusukti; pasukti; parsukti; persukti; prasukti; prisukti; razsukti; susukti; užsukti; paužsukti